Ar zinai, kad?...

Pidžinas – tai gimtakalbių neturinti kalba. Ji sukuriama kaip kontaktinė kalba, kai tarp skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių susiklosto reguliarūs prekybos, administraciniai ar kitokie santykiai. Šiuolaikinio pidžino pavyzdys – fanagalas, vartojamas Pietų Afrikoje; jo pagrindą sudaro zulų kalba (apie 70 % žodyno), maišyta su anglų, afrikanų ir bantų kalbomis.

1921 m. Terminologijos komisija paskelbė ir reikalingus aviacijos terminus, tarp kurių – Jono Jablonskio pasiūlytas terminas „orlaivis“, šis prigijęs ir vartojamas iki šių dienų.

Žodis „propaganda“ atsirado iš religinės organizacijos, įkurtos 1622 m., pavadinimo. Iki XIX a. žodis turėjo tik religinę reikšmę.

Žodis „frontas“ evoliucionavo nuo kaktos iki meteorologijos termino.

Snobas iš pradžių buvo neutralus – studentų pokštas, atskyręs kilmingus nuo paprastų, tik vėliau įgavo pašaipų ir net paniekinamą atspalvį.

Yra žodžių, kuriuos galima kirčiuoti dvejopai: Užrašai ir užrašaI, šIlauogės ir šilAuogės, JOninės ir JonInės. Abu variantai taisyklingi, svarbiausia dvejopo kirčiavimo nepainioti tame pačiame pasakojime.

Žodis „akademija“ kilo iš realios vietos Atėnuose. Šalia miesto buvo sodai, pavadinti pagal mitinį herojų Akademą. Pasak legendos, jis padėjo surasti pagrobtą Heleną, todėl buvo labai gerbiamas. IV a. pr. Kr. Platonas ten įkūrė mokyklą – Platono akademiją.

Kodėl daugelyje kalbų bevardžio pirštas vadinamas su meile susijusiu žodžiu, o lietuviai jam vardo taip ir nesugalvojo?

Išskirtiniai esame tuo, kad smiliaus nevadiname rodomuoju pirštu, o nevadiname greičiausiai todėl, kad mums nemandagu pirštu rodyti į ką nors.

Daigelyje indoeuropiečių kalbų atskiros sąvokos pirštui, kurį mes vadiname nykčiu, nėra, – jis vadinamas tiesiog didžiuoju pirštu.

Pirštai įvairiose kalbose įgavę pavadinimą pagal dydį arba pagal atliekamą funkciją.

Homonimai – vienodai tariami skirtingos reikšmės žodžiai, o homografai – vienodai rašomi, bet skirtingai tariami žodžiai. Suprasti jų reikšmes padeda kalbos jausmas ir kontekstas.

Žodis „šaika“ lietuvių kalboje yra nevartotina svetimybė, vietoj jos reikia rinktis lietuviškus žodžius banda, gauja ar šutvė.

Mozė meno kūriniuose vaizduojamas su ragais dėl vertimo klaidos. Klaidą įvėlė šv. Jeronimas, versdamas iš hebrajų į lotynų kalbą.

Žodis „dragomanas“ kilęs iš arabų kalbos ir reiškia vertėją. Dragomanai ATR laikais buvo dagiau neivertėjai – išmanė Europos istoriją, protokolą, buvbo kelionių palydovai.

Seniau buvo vartojamas veiksmažodis „ačiuoti“ reikšme „dėkoti“.

LRT 8-us metus buvo renkamas LRT žodis ir posakis. Kandidatus pasiūlo žiūrovai ir klausytojai, išgirdę perliukų LRT laidose ar perskaitę portale. Dauguma jų – kūrybiški naujadarai: slydmetis, rusorealistas, melagiena.

Žodis „konklava“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „su raktu“. Šiandien konklava vadinamas kardinolų kolegijos susirinkimas, išrenkantis popiežių.

Lietuviškus savaitės dienų pavadinimus sugalvojo kalbininkas Jonas Jablonskis. Iki tol savaitės dienos vadintos slaviškos kilmės žodžiais.

Pavardes be priesagų gali turėti ne tik susituokusios moterys. Nuo 2003 m. galima rinktis ir neutralias pavardes su galūne -ė, kurios nenurodo šeiminės padėties, o rinktis jas gali ir netekėjusios, ir ištekėjusios moterys, pvz., Kazlauskė.