Tuzinas

Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai iš tiesų įmanoma? Pokalbis apie šiuolaikinį požiūrį į senėjimą ir biologinį kūno amžių su ilgaamžiškumo pradininku Lietuvoje, genetiku, mokslų daktaru Vaidu Dirse. Ved. Ignas Klėjus

„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo santykį. Sociologas gilinasi į tai, kaip jaunosios kartos kariškių gyvenimai ir šiuolaikinės vertybės veikiami tarnybos kariuomenėje, kuri iki šių dienų pabrėžia tradicinius kultūrinius principus. Pokalbis apie šiuolaikinių vertybių vaidmenį jauno karininko gyvenime su karo sociologu Pauliumi Balsiu. Ved. Ignas Klėjus

„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas. Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų? Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene. Ved. Ignas Klėjus

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais. Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene. Ved. Ignas Klėjus

„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu. Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą? Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse.

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą. Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu. Ved. Ignas Klėjus

„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją. Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi. Ved. Ignas Klėjus

„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi. Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte. Ved. Ignas Klėjus

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą. Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“? Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine. Ved. Ignas Klėjus

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys. Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru. Ved. Ignas Klėjus

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje. Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius? Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu. Ved. Ignas Klėjus

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs. Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime? Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas. Ved. Ignas Klėjus

„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais. Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas? Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte. Ved. Ignas Klėjus

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą. Ar tai įmanoma ir Lietuvoje? Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė. Ved. Ignas Klėjus

„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai. Dvylika punktų apie 20 metų Lietuvoje kurtą gyvenimą ir imigranto sunkumus su sociologijos mokslų daktaru Vladu Bartocheviu. Ved. Ignas Klėjus

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį. Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai. Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite. Ved. Ignas Klėjus

„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas. Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs. Pokalbis apie gamtinį turizmą, paukščių genialumą ir kasdieninius nuotykius su „Ornitostogų“ įkūrėju, ornitologu Mariumi Karlonu. Ved. Ignas Klėjus

„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo rankos prisilietimu atrodė neįtikėtina. Net ir sparčiai tobulėjant medicinai, sveikatos klausimai nuolat persipina su mokslo įrodymais ir mūsų įsitikinimais ar nuomone. Tad kuo iš tiesų pasitikėti, sprendžiant savo sveikatos klausimus? Pokalbis su LSMU Įrodymais pagrįstos medicinos centro vadovu, pilvo chirurgu prof. Žilvinu Dambrausku apie gydytojo chirurgo kasdienybę, nuolatinį žongliravimą tarp įsitikinimų, nuojautos, pacientų lūkesčių ir mokslo įrodymų. Ved. Ignas Klėjus

„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp savidestrukcijos. Dvylika punktų apie tai, kaip Lietuvoje susiformavo ypatingai sudėtinga alkoholio vartojimo kultūra. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu, demografu Daumantu Stumbriu. Ved. Ignas Klėjus

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi. „4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui. Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene. Ved. Ignas Klėjus.