Verslo tribuna

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas. Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška. Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius. „Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška. Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“. Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta. Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė. Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą. „Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta. Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna. Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“.

Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai pasimetę, o kai kurie yra „tiesiog per smulkūs“, šypsosi pašnekovas. „Viena didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai kaip atskira sfera: „mes viską darom patys, viską žinom, jūs nesirūpinkit“, – apgailestauja „Blue Yellow“ vadovas. Apie karo Ukrainoje pamokas, būtiną finansavimą gynybai ir kaip jį vertingiausiai panaudoti, „Verslo tribūnos“ pokalbis su J.Ohmanu. „Pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių karo aviacija“, – savo pasiūlymą primena 4procentai.lt iniciatyvos dalyvis.

UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo, nei gyventojų balso. Peticiją dėl 4% BVP skyrimo gynybai per rekordiškai trumpą laiką pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pirmadienį ji perduota Lietuvos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra standartas. Naujausias ir didžiausias iki šiol Baltijos šalyse „Equinox Europe“ projektas – naujas „Omniva“ terminalas Kauno LEZ. „Sprendimas, kurį diegiam, skirtas greitam siuntų išskirstymui. Tai bus visiškai naujos kartos įranga, kuri leis per valandą išskirstyti 15 000 siuntų, per parą – 300 000.“ – pasakoja R.Beskajevienė. Apie automatizavimą, robotizavimą, sorterius, automatizuotas saugyklas ir kitus sprendimus sandėliams, kas juos ir kaip naudoja, „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Equinox Europe“ vadove R.Beskajeviene.

Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat. Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.

Verslo iniciatyva skirti 4 procentus Lietuvos gynybai siūlo ir sprendimus bei galimybes tai padaryti. „Tai yra „gyvi“ pinigai, apie 1,5 mlrd eurų, bet nebūtinai jie turi eiti per biudžetą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir VšĮ „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius. „Kai jau turėsime A – patvirtintus tuos 3 procentinius punktus – verslas savo iniciatyva siūlome prisidėti natūra, kuri mums kainuoja“, – galimybes aiškina V. Janulevičius. „Mūsų noras yra prisidėti, bet ir kontroliuoti, žinoti, kur tie pinigai nueina, tokiu būdu mes prisiimam ir tam tikrą dalį atsakomybės“, – kalba LPK prezidentas. Sustiprinta gynyba atpigintų ir Lietuvos skolinimąsi, o pasiruošusi visuomenė yra viena svarbiausių gynybos dalių, „Verslo tribūnoje“ sako V. Janulevičius. Klausykite pokalbį.

Skaitmenizavimo procesas jau įvykęs, plastikinių lojalumo kortelių nešiotis nebereikia, tačiau skaitmeninės piniginės suteikia galimybę kurti papildomą vertę ir įtraukti klientus, neabejoja ConnectPay vadovas Marius Galdikas. „Pavyzdžiui, programėlėje galiu ne tik pirkti produktus, bet ir papildytoje realybėje pasižiūrėti kaip baldas atrodo“, – jau egzistuojančių sprendimų pavyzdžius pateikia M.Galdikas, – „Kiti didieji Europos prekybininkai suteikia galimybę susirinkti pirkinių krepšelį naudojant dirbtinį intelektą.“ Sėkmingiausiais pasaulyje pavyzdys – Starbucks, kurio programėlė visiškai personalizuota ir suteikia daug papildomos vertės klientams. Lietuvoje artimiausiu metu pamatysime proveržį alternatyvaus finansavimo platformose, žada ConnectPay vadovas. Mobili piniginė verslui yra ne tik galimybė integruoti papildomas paslaugas, bet ir neabejotinas kaštų taupymas. Klausykite plačiau.

Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo sveikata pasijuto po pandemijos, sako Inbank Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis. „Žmonės pradėjo investuoti į sveikatą ir tyrimus ar procedūras daryti prevenciškai, siekdami išvengti ligų“, – apie pasikeitusį požiūrį pasakoja V.Rimeikis. Medicinos lizingas gali finansuoti nuo odontologijos iki plastikos chirurgijos ar vitaminų terapijos, o standartizuota procedūra leidžia finansavimą gauti per kelias minutes. Klausykitės „Verslo tribūnos“ pokalbio.

Gerai pastatyti nebėra naujovė ar privalumas, tai standartas, o į priekį varo skaitmenizavimas, technologijos, tvarumas ir konkurencija, sako generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis. „Skaitmenizacija, kritinių vietų identifikavimas duomenų pagalba ir komanda, kurioje visi vienodai mato tą pačią stiklinę“, – šiuolaikiškai valdomos įmonės požymius vardija bendrovės R.Paliulis. Vadovo tikslas identifikuoti problemą ir išspręsti per minimaliai trumpą laiką – šiandien statybos įmonėje analizė atliekama nebe kartą į ketvirtį, o nuolat, pokyčius, pastebi bendrovės „Gilesta“ vadovas.

Standartiniai logistikos centrai nebeatliepia visų klientų ar el. prekybininkų poreikių ir negarantuoja to, ką gali pasiūlyti „fulfillment“ arba visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, sako „Venipak“ šios paslaugos vadovas Mantvydas Kaukėnas. „Kai pardavimo srautai pradeda augti, prireikia patalpų, žmonių, įrangos, pakavimo medžiagų, kokybinių sprendimų ir pamatai, kad tai atskiras verslas, o tu nori tik parduoti prekes ir užsidirbti. Tada į pagalbą ateinam mes ir augančiam verslui pasiūlom sprendimą, kad viso šio galvos skausmo jie nebeturėtų.“ – apie galimybes pasakoja M. Kaukėnas. „Mes pasirūpinam viskuo nuo to momento, kai prekė pasiekia mūsų sandėlį, taip visada aišku, kas atsakingas už galutinę produkto pristatymo kokybę.“ – „Verslo tribūnai“ pasakoja M. Kaukėnas. Klausykitės plačiau.

2023-ieji agroverslui ir toliau nestokojo iššūkių – ekspertai sako, kad jų netrūks ir artimiausiu metu. Vis tik laiku priimti sprendimai, pagrįsti ne tiek emocijomis, bet duomenimis bei įžvalgomis, leidžia ir sunkiais laikais pasiekti neblogų rezultatų. Tam svarbu analizuoti rinkų duomenis, įsiklausyti į ekspertų įžvalgas ir į ateitį žiūrėti plačiau. „Lietuvos pranašumas visada buvo aukštesnės kokybės grūdai. Ir vis dar už aukštą kokybę yra mokama gera premija. Reikia apie tai galvoti ir investuoti, kad išlaikytume šį savo išskirtinumą. Kitu atveju čia mums yra didelė grėsmė, nes „išeisime“ į tiesioginę konkurenciją su lenkais, kitomis didelėmis rinkomis“, – sako skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas. „Žiūrint į priekį, technologijos gali padėti taupyti: naudoti priemones – trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas – tikslingiau, ten kur tikrai reikia. Čia yra nemaži sutaupymai. Tam reikia investicijų į technologijas ir šiuo keliu tikrai bus žengiama“, – apie profesionalaus žemės ūkio valdymo svarbą sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Klausykitės „Verslo tribūnos“ diskusijos apie žemės ūkio rinkos iššūkius ir ateities kryptis.

Darbdavių galimybės išsiskirti rinkoje gimsta ne spėliojant, o remiantis duomenimis, teigia „Verslo tribūnos“ pašnekovai. „Dažniausiai žaidimas „aš atspėsiu“ žaidžiamas įmonės viduje, vengiama išorės specialistų, jei perkami tyrimai, tai kartą per dešimt metų“, – vienodų komunikacijos kampanijų priežastis ieškant darbuotojų vardija komunikacijos strategas Andrius Skalandis. „Amžius, lokacija ir netgi lytis – duomenys gali padėti kuriant kampaniją organizacijai daug kryptingiau, greičiau susifokusuoti, žvelgiant tiek iš įmonės vidaus, tiek iš rinkos pozicijų“, – svarbiausių parametrų pavyzdžius pateikia sprendimus siūlančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė. „Mes siūlome unikalumą, siūlome įgalinti visas kompetencijas“, – praktinius savo įmonės pavyzdžius pateikia Giedrė Morkūnė, „Elektrum Lietuva“ personalo vadovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

„Mes turim iš ko mokytis, kolegos dirba dešimtmečius, tačiau būdami jauni turim energijos nešti inovacijas visai įmonei“, – apie galimybes naujovėms itin brandžioje įmonėje pasakoja „Yara“ Europos verslo centro vadovė Zuzana Matonienė. „Yara“ vykdo savo veiklą nuo 1905 metų 60-yje pasaulio valstybių, įmonėje dirba apie 18 000 darbuotojų. „Tam kad būtų ilgalaikė sėkmė, reikia ir ambasadorių, ir komunikatorių, ir tų, kurie nesipriešins pokyčiui arba įkalbės savo kolegą“, – apie būdus įtraukti žmones „Verslo tribūnoje“ pasakoja Z. Matonienė.

Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnę įtaką ekonomikai, ir nepamiršti galimybės pasiskolinti, jeigu siekiama greito rezultato.

Ilgą laiką lyderio poziciją investicijų rinkoje užėmė nekilnojamasis turtas, nes tai buvo santykinai konservatyvesnė, o svarbiausia, ir suprantamesnė ar net „apčiuopiamesnė“ investicija. Įdarbintų lėšų apimtis ir galimas grąžas tarsi buvo galima išmatuoti kvadratiniais metrais. Į NT investuodavo tiek pradedantys, tiek ir profesionalūs investuotojai. Tačiau pastaruoju metu investicijų spektras sparčiai auga ir į investuotojų, ypač pažengusių, regos lauką vis dažniau patenka kitos alternatyviosios investicijos. Kaip jomis naudojasi ir savo pinigus įdarbina profesionalai? Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris, ir Donatas Frejus, „Nter Private Debt Fund“ fondų valdytojas, sutaria, kad iš alternatyviųjų investicijų šiandieniniame ekonominiame ir geopolitiniame kontekste išsiskiria privačios skolos kategorija, kuri investuotojams tampa vis patrauklesnė.

Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu. Svarbiausi 2024-ųjų iššūkiai Lietuvos ūkininkams – likvidumas, t. y. pinigų poreikis, nes pinigai reikalingi viskam, kas lems būsimą derlių, ir investicijos – ar jos skiriamos dabartinei veiklai palaikyti, ar ilgalaikei, atsižvelgiant į poreikius ateityje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovė. „Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalinasi R. Gucu.

Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei susisiekimas būtų geras, tai būtų daug lengviau“, – neabejoja bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas Degulis. Anot jo, lyderystei reikalinga tinkama aplinka ir galimybės žmonėms augti. Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su R.Deguliu.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus. Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M.Lenčickaitė.

Britų savaitraštis „The Economist“ kažkada skambiai pareiškė: „Niekas iš tiesų nežino, kas yra strategija“. Verslo strategai linkę nesutikti su tokiu aptakiu požiūriu. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris ir strategijos praktikos grupės vadovas, sukonkretina, kad strategija yra organizacijos veiklos planas, nesvarbu – ar jis dar tik gimė galvoje, paskubomis buvo surašytas ant servetėlės ar jau patvirtintas įmonės valdyboje. „Kai planuojame organizacijos veiklą, tai ir yra strategija. Kitas klausimas – kaip tą strategiją paversti kūnu, kaip pasiekti, kad ja patikėtų strategiją įgyvendinsiantys darbuotojai, kaip ją transformuoti į operatyvinę veiklą ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“, – didžiausius verslo strategijos iššūkius vardija G. Keraitis. „Efektyvios vadybos DNR“ Giedrius pasakoja, į kokias tendencijas reikia atsižvelgti planuojant strategiją, kokie didžiausi iššūkiai tenka vadovams, kaip įkvėpti darbuotojus būsimiems pokyčiams ir įgyvendinti transformacijos, t. y. strategijos virsmo į veiklą etapą, kuriame iki šiol suklumpa net 80 proc. vadovų.