Magiska muzika

Psichogeografinis dienoraštis per Baltijos kraštus ir kūrinius, kuriuose nuorodos į juos. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Briano Eno kūrybinė veikla nepaklūsta kategorijoms. Plačiai žinomas kaip muzikantas ir prodiuseris, jis jau kelis dešimtmečius plečia garso ir vaizdo meno ribas ir apskritai siūlo naujus požiūrio į kūrybą būdus. Jis - mąstytojas ir lektorius, aktyvistas ir ekscentrikas. Eno meninėje karjeroje dažnai buvo glaudžiai susijęs su laiko, mastelio ir, kaip jis pats teigia albumo „Apollo“ įrašų pastabose, „žmogiškųjų jausmų žodyno išplėtimo“ sąvokomis. Nuo bendradarbiavimo su tokiais artroko grandais kaip David Bowie bei „Talking Heads“ bei kitų, iki ambiento ir no wave stilių konceptualizavimo, iki „Oblique Strategies“ kūrybinės krypties studijoje kortelių ir begalės meno technologijų sukūrimo, suminėti visus Eno nuopelnus populiariajai muzikai ir meno pasauliui būtų tikrai nelengva, tačiau štai laida, kurioje Eglė surinko grojaraštį atšvęsti šio įstabaus kūrėjo tik ką gegužės 15-ąją prabėgusį 76-ąjį gimtadienį, be abejo, kiek retesniais, bet ne mažiau magiškais jo asmeniniais kūrybiniais užkaboriais - nors apskritai Eno „Magiškoje muzikoje“ iki šiol nuskambėjo jau ne kartą. Ilgų metų Eno! Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Po Belgijos EBM'o praeitą savaitę, atrodė logiška būtų likti Belgijoje ir keliauti prie New Beat'o, bet vertėtų nepamiršti, kad čia įsiterpia kitapus Atlanto užvirusi House ir Acid muzika Čikagoje. Nors daugelis šio stiliaus krikštatėvį laiko Frankie Knuckles, i meką - The Warehouse (nuo kurio ir greičiausiai kilo stiliaus pavadinimas, šalia to, kad daugelis jo įrašų buvo sukurti namie) taip pat buvo Ron Hardy su Music Box ir keletas kitų. Ir nors Niujorke jau gyvavo disko pratęsimu laikytas garažinis house'as, Čikagos gyventojai suteikė jam kitas plotmes: įsikvėpę ne vienoje ankstesnėje „Magiškos muzikos“ laidoje apžvelgta ir apklausyta muzika ir sumaišę ja su plačiu juodosios muzikos palikimu, tokie vyrukai kaip Marshall'as Jefferson'as, Larry Heard'as arba Mr.Fingers, DJ Pierre su Phuture ir daugelis kitų sukūrė gilų ir euforišką šokinį bei muzikinį užtaisą, nutiesusį kelią daugybei klubinės muzikos stilių. Kai šokių buvo galima ir klausytis. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Belgija jau nuo seno garsėjo kaip gilių meninių ir muzikinių tradicijų skrynia, kur daugelis kūrusiųjų derino sveiką meistriškumą, vaizduotę ir pankišką požiūrį. Turbūt ne veltui ši šalis tapo ir lopšiu šiais laikais pogrindinėje šokių muzikos scenoje atgimimą patiriančiai EBM - Elektroninei body arba kūno muzikai. Ir nors šį pavadinimą pirmąkart pavartojo Ralphas Hutteris iš „Kraftwerk“, greitai ji nusavino ir puikiai pritaikė Belgijos sunkiosios (tam metui) elektronikos kolektyvai, apie kuriuos ir šiame epizode: cyberpunkiški Front 242, singlų galybes išleidę iki kol pasiekė „Wax Trax“ įrašus „A Split Second“, industriniai ir šiek tiek apokaliptiniai „The Klinik“ bei žaismingesni „The Neon Judgement“. EBM grupių buvo ir kitose šalyse, tačiau ne vienas šios muzikos gerbėjas sutiks, kad šis stilius, būtent toks, koks yra, negalėjo susiformuoti niekur kitur, kaip tik Belgijoje. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Grįžtame iš ekspedicijos po Meksikos devintojo dešimtmečio tribalistinį ir kosminį garsyną ir klausomės post-roko - muzikos, grojamos ne roko stiliuje su roko grupės sąstato instrumentais. Įkvėpti tokių grupių kaip senesnėse „Magiškos muzikos“ laidose nuskambėjusių „Neu!“, „Public Image Ltd.“, „This Heat“ ir kitų - savo 1988 kelią šiam skambesiui davė synth-pop'ą pabodę kurti „Talk Talk“ su savo legendiniu albumu „Spirit of Eden“, o netrukus šiais muzikiniais keliais pasekė ir kiti. Nors stylius sužydėjo paskutiniojo XX a. dešimtmečio eigoje su tokiomis grupėmis kaip „Tortoise“ ir „Godspeed You! Black Emperor“, kurie irgi nuskambės šiame epizode, jų pradininkų garbei ir Mark Hollis atminimui laida rado sau vietą būtent čia. Atsiloškite ir tebūnie post-rokas. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji diptiko apie psichodelinės etno-eksperimentus aštuoniasdešimtųjų Meksikoje. Šioje dalyje klausomės tokių grupių ir kūrėjų kaip avant-progiškų „Decibel“, Paukščių taku skriejusių kosminių Carlos Alvarado su „Via Lactea“, „Vistas Fijas“ ir su „Coil“ spėjusių pakolaboruoti „Ford Proco“. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Šioje laidoje susipažįstame su meksikiečių psichodeline, eksperimentine, avangardine muzika. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Po Velykų ir šventinio joms skirto grojaraščio „Magiška muzika“ grįžta įprastu ritmu ir pasakoja apie visokias retesnes XX amžiaus muzikos kertes. Štai ir šįkart - apie vadinamąjį „Outsider music“ reiškinį. Nors „Outsider'ių" muzika egzistavo dar prieš rašytinę istoriją, toks žanras buvo pripažintas tik sužydėjus garso atkūrimui ir muzikos mainų tinklams. Muzikos žurnalistas Irwinas Chusidas 1996 m. „Tower Records“ leidiniui „Pulse!“ skirtame straipsnyje išsireiškė šitaip: „...yra daugybė „netyčinių renegatų“, atlikėjų, kurie nesuvokia sąmoningai to, ką kuria. Jiems atrodo, kad tai, ką jie daro, yra „normalu“. Ir nepaisant menkų pajamų ir varganų įrašų pardavimų, jie džiaugiasi, kad dirba tą patį darbą kaip Celine Dion ir Andrew Lloydas Webberis. Jų vokalai plaukioja, ritmas klūpinėja. Jų instrumentinis meistriškumas gali pasirodyti juokingai nekompetentingas. Jie gauna mažai arba visai negauna komercinio radijo eterio, jų sekėjų skaičius ribotas, o tikimybė sulaukti sėkmės yra maždaug tokia pati, kaip oposumo tikimybė saugiai perbėgti šešių juostų greitkeliu. Outsider'iams dažniausiai trūksta savimonės. Jie nelaužo taisyklių, nes nežino, kad taisyklės apskritai egzistuoja.“ Geriau ir nepaaiškinsi. Laida, kurioje nenuskambės daugybė outsider'ių, bet - pradedant nuo dar prieš antrąjį Pasaulinį karą gimusių gatvės džiazistu Moondog, paminint pamišusį deimantėlį Sydą Barrettą ir jo laikmečio kolegą Alexanderį „Skipą“ Spence'ą, eteriškąją Space Lady, bei Beck'o didžiausius įkvepėjus Danielį Johnstoną ir Gary Wilsoną. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

“Magiška muzika” - vėl šventinė! Proginis alternatyvus grojaraštis besisukantis apie vienaip ar kitaip su Velykomis susijusiomis ar jas cituojančiomis temomis. Paklausykite ir įsitikinsite! Grojaraštis: Holger Czukay - Blessed Easter The Associates - Tell Me Easter’s on Friday David Bowie - Lazarus Talk Talk - Ascencion Day The Blue Nile - Easter Parade The Future Sound of London - Eggshell XTC - Easter Theater Francis Bebey - Easter Nick Cave and the Bad Seeds - Dig, Lazarus, Dig!!! The Stone Roses - I Am the Resurrection Cat Stevens - Morning Has Broken Ved. Egle Naujokaitytė

Antroji dipticho dalis apie 9-ojo dešimtmečio Belgijos avantgardinę ir pogrindinę muziką ir žadėtoji Sintetinė pusė. Minimalistinės sintezatorinės muzikos klasika kaip „Twilight Ritual“ bei „Autumn“, pirmasis vėliau išpopuliarėjusių „Elisa Waut“ albumas, visiškai pogrindiniai „Tangible Joy“ ir įvairūs Alain'o Neffe projektai, tokie kaip pagal Herbert'o „Kopą“ pasivadinę „Bene Gesserit“. Pirmosios, „Organiškosios“ dalies, klausytis mediatekoje. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Tęsiasi avangardinės ir pogrindinės muzikos diptichų serija - ir po prieš porą savaičiu nuskambėjusių „Šviesiosios“ ir „Tamsiosios“ Italijos muzikos dalių, šiai dienai keliamės į Belgiją, kuri, nors ir mažytė, muzikine prasme visada turėjo pasiūlyti ne tik novatoriškų idėjų, nepriklausomų, bet puikiai funkcionuojančių įrašų kompanijų bei eksperimentuoti ir muzikos ribas bandyti nevengiančių muzikantų. Tokių šokių muzikos stilių kaip New Beat ir EBM tėvynė taip pat ši šalis, tačiau kol kas juos Eglė palieka ateičiai ir vėl nardo po neišsiamiamus pogrindžio klodus: šioje laidoje, „Organiškoje“ jos pusėje (kitą savaitę, žinoma, laukia ir „Sintetinė“), pristato ir leidžia „Crammed Discs“ įkūrėjus, lotyniškus ritmus bei džiazo garsus su įprastesne europietiškai ausiai maišiusius „Aksak Maboul“, abu muzikanto, architekto bei vizualiojo menininko Jan van den Broeke etiudinius kūdikius „The Misz“ bei „Absent Music“, paslaptinguosius švelnaus skambesio, bet tamsių užmačių „Adult Fantasies“ ir „48 Cameras“ - kone tarpdisciplininį muzikinį kolektyva su nuolat kintančiais nariais, pasivadinusį pagal Jim'o Morrison'o eilėraštį. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

„Jei grupės sudėtyje aš ir tavo močiutė prie būgnelių - tai jau „The Fall“ “ - anot paties šios laidos pagrindinio herojaus Mark E. Smith'o, pagal Albert'o Camus kūrinį „Krytis“ pasivadinusios Mančesterio grupės lyderio, įkūrėjo ir eksperimentinių poezijos tekstų kūrėjo. Šią kovo 5 šiam tikrai neeliniam alternatyviosios muzikos vardui būtų sukakę 68, tačiau šį pasaulį jis paliko dar prieš ketverius metus. Apie „The Fall“ „Magiškoje muzikoje“ užsiminta ne kartą, bet vis ne pakankamai - grupė, kuri išleidusi per 50 singlų, 34 studijinius albumus ir dar apie 50 gyvo garso, savita logika ir skambesiu gyvavusi dar nuo septyniasdešimtųjų galo ir tapusi John'o Peel'o mėgstamiausia grupe, kuri, jo žodžiais: „Skambėdavo visad taip pat, bet visad kitaip“ tikrai pagaliau nusipelnė savo valandos. Nepakartojamas, kiek bauginantis pasaulis pagal Mark E. Smith ir „The Fall“. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji dipticho apie Italijos pogrindžio muziką - kiek tamsesnių tonų: naujoji banga, dada nuotaikos ir „pasidaryk pats“ estetika, savadarbė elektronika ir industrinės vizijos. Nuo apskritai vienos svarbiausių kultinių Italijos grupių Milano dueto Chrisma, atšiaurių šiuolaikinio gyvenimo grimasų įgarsintojų „The Tapes“ iki sintezatorinių „Victrola“, „DsordDNE“ bei naujam gyvenimui neseniai prisikėlusių „Ruins“. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Devinto dešimtmečio eigoje Italijos pogrindinė ir eksperimentinė scena pilna įdomybių: nuo sekvencinių ritmų, įkvėptų akademinio minimalizmo su egzotizmo potepiais, iki ambientinių erdvių, iki poetiškų eksperimentų, kurių neįmanoma priskirti jokiam aiškiam muzikiniam stiliui... Tai - šviesioji italų avangardo pusė, apie ją ir šioje „Magiškoje muzikoje“, o kitą savaitę laukia ir tamsioji. Šįkart su architektu ir audiovizualininku Riccardo Sinigaglia, geru Franco Batiatto draugu ir viršelių autoriumi Francesco Messina, ketvirtojo pasaulio keliais ėjusiais Roberto Musci ir Giovanni Venosta, melancholišku romantiku Gigi Masin bei trio The Doubling Riders. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Magiška muzika. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk Alternatyvi muzika iš skirtingų pasaulio kraštų.

Naujasis „Magiškos muzikos“ epizodas įkvėptas 2020-aisiais per festivalius nuvilnijusio filmo, kuris pristatomas kaip „nutylėta muzikos istorija“ - o tiksliau, pasakoja apie ankstyvąsias moteris elektronikoje, kurios ne tik prisidėjo prie elektroninės muzikos raidos, bet ir yra minimos kaip svarbios įtakos tokių kūrėjų kaip Aphex Twin ar „The Chemical Brothers“. Dokumentinį įgarsina ne kieno kito, kaip prieš kelias dienas „Grammy Lifetime Achievement“ apdovanojimą gavusios Laurie Anderson balsas, o laidoje Eglės balsas papasakos ar bent užsimins apie tokias novatores kaip britų mokslinės fantastikos serialo Doctor Who teminės melodijos sukūrėją ir be galo lakios vaizduotės koliažuotoją Delia Derbyshire, kompozitorę ir programuotoją bei vienos ankstyvųjų muzikos komponavimo programų „Music Mouse“ kūrėją Laurie Spiegel, nepakartojamą romantiškąją „Buchla“ karalienę Suzanne Ciani bei dar vieną kiek šiuolaikiškesnę šių moterų pėdomis einančią kompozitorę Kaitlyn Aurelia Smith. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Jei du praeiti „Magiškos muzikos“ epizodai buvo skirti aštuoniasdešimtųjų minimalistinei elektronikai ir jos bangoms, kurias daugiausiai skleisdavo europiečiai muzikantai, tai šiam kartui ir vėl keliamės per Atlantą ir sugrįžtam į Braziliją (apie jos „Tropicalia“ judėjimą kadaise buvo antrasis Eglės laidos epizodas) apžvelgti ir pasiklausyti įdomiausių eksperimentinių garsų iš aštuoniasdešimtųjų ir devyniasdešimtųjų laikotarpio. Sintezatoriai maišomi su organiškais ritmais ir instrumentais, vokalizacijos ir kitos ypatybės iš Lotynų Amerikos milžinės - šiame epizode. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroje šio epizodo apie minimalistinę ir analoginę elektroniką dalyje toliau keliaujame šiltai-šaltomis aštuoniasdešimtųjų pogrindžio bangomis ir klausomės tokių šios srovės pradininkų, kaip egzotiškų grūvų mėgėjo klavišininko ADN' Ckrystall iš Marselio, belgų scenoje ypač svarbių „Linear Movement“, sintetinio avangardisto ir garsinių parodų kūrėjo Philippe Laurent, išmoningojo Bazelio dueto „Guyer's Connection“ ir jausmingųjų „Turquoise Days“. Melancholija irgi gali būti šviesi! Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Po dviejų praeitų epizodų apie triukšmingas gitaras mėgusius shoegazer'ius, „Magiška muzika“ grįžta prie savo mylimų analoginių aštuoniasdešimtųjų sintezatorių ir pogrindyje gyvavusių, o mūsų laikais kultiniais (be juokų!) tapusiais minimal electronics atlikėjais, vieno jos surankiojusio (ir savo katalogą šitaip sukuravusio leiblo) dėka suspaustais po „minimal wave/minimal synth“ skėčiu. Bet su tokiais daiktiškais vaizdiniais kaip skėčiai jų skambesys siejasi mažiausiai - Ballard'iški, melancholiški ir egzistencialistiniai analoginių sintezatorių mėgėjai savo nuotaikas ir mąstyseną perteikdavo keturių takelių įrašikliais kalbėdami apie branduolinę energiją ir gyvenimo beprasmybę - kaip tai darė „Oppenheimer Analysis“, ar, kaip tai darė „Deux“ ar Das Ding, pašiepdami vis mažiau mąstančią visuomenę ir jos virtimą vis labiau plastikine ir šabloniška. Aktualumo nepraradusios temos šiandieniniame pasaulyje? Galbūt todėl po keturiasdešimties metų visi šie kūrėjai buvo pagaliau įvertinti. Dar vienas pavyzdys, kaip šauniausiai šalta muzika skamba tuomet, kai skamba šiltai, su pirmuoju „Magiškos muzikos“ epizodu apie pirmuosius aštuoniasdešimtųjų elektronikos minimalistus. Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Toliau tęsiame kelionę per Shoegaze muziką ir antrame tam skirtame „Magiškos muzikos“ epizode klausomės antrosios bangos „batų stebeilytojų“: nuo energingų ir melodingų „Ride“, per puošnius ir svajingus „Lush“ bei supančias „Slowdive“ gitarines klostes, iki kitapus Atlanto šio stiliaus muziką grojusius „Galaxie 500“. . Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk