Kulturos savaite

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą. Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė. „Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir moralinis uostas? Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný. Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius. Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį. „Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius. Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“. Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė. Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Latvijos roko sostine vadinama Liepoja kitąmet taps Europos kultūros sostine. Pasimokiusi iš šį titulą neseniai turėjusio Kauno ir Estijos miesto Tartu, Liepoja ketina akcentuoti savuosius kontrastus ir paradoksus bei kurti naują miesto tapatybę. „Aš sakau: nenorėkit, kad jūsų darbai iš karto būtų it Faberžė kiaušinis, tačiau, kai ateisit į parodą ar muziejų ir pamatysite užrašą „emalis“, jau žinosite, kas tai per daiktas", – kalba emalio meno galeriją ir studiją Vilniuje atidariusi Marytė Dominaitė. Neuroarchitektūra – sritis, kuri jungia architektūrą, neuromokslą ir psichologiją. Lietuvoje ši tema dar labai nauja, tačiau vis aktualesnė, ypač kalbant apie perdegimą, nerimą, nemigą ir gyvenimą įtampoje. Šį mėnesį Kaune vyks neuroarchitektūros temai skirta konferencija NIEKO RIBA. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Estijoje archeologų atrastą naują ir neįprastą piliakalnį, Libane ant sprogdinimų nusiaubtų pastatų sienų grafičius piešiantį vietos menininką bei Meksikos kultūrinės bendruomenės protestą prieš siekį išvežti Fridos Kahlo meno kūrinius į Ispaniją. „Apranga, kurią paviršutiniškas žvilgsnis dažnai nurašo, politinių krizių metu tampa tuo, kuo ji istoriškai visada buvo – paveikiu komunikacijos kodu“, – komentare sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujas režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais. „Jeigu skaitau naujienas ir domiuosi tuo, kas vyksta, negaliu dirbti, todėl kartais renkuosi užsidarymą dirbtuvėje, kur kuriu, bet nebandau atkartoti aplinkinio pasaulio“, – pasakoja tarp Vilniaus ir Berlyno kurianti Agnė Juodvalkytė. Spalvingus, didžiulio formato tapybos darbus kurianti menininkė Vilniaus galerijoje „Drifts“ pristato parodą „Sūkuriai“ Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Šioje istorijoje grupė teatro kūrėjų bando atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Apie šį spektaklį, teatro laikinumą ir esminio legendinio lietuvių spektaklio paiešką – pokalbis su Karoliu Kaupiniu ir aktoriais Nele Savičenko bei Vaidotu Martinaičiu. Ved. Indrė Kaminckaitė D. Matvejev nuotr.

„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas. Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone. „Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis. „Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją. Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vakar Jaunimo teatre įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Čia už praėjusių metų darbus apdovanoti menininkai 18 kategorijų, taip pat Benui Šarkai įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, o už ilgametį indėlį į scenos meną pagerbtas dailininkas Jonas Arčikauskas. Netrūko įdomybių tarp nominantų ir apdovanotųjų: dramos aktoriai pastebėti solistų, šokėjų nominacijose, ceremonijos metų skambėjo kritika organizatoriams, politikams, nušvilpta Kultūros ministrės kalba, prisimintas kultūros bendruomenės protestas.

„Tikimės, kad japonai sugebės pamatyti lietuviškos tapatybės aspektus, kurie perteikiami Čiurlionio paveiksluose“, – sako Nacionalinio Vakarų meno muziejaus Japonijoje kuratorė Minami Asakura. Po 34 metų Tokijuje pristatoma retrospektyvinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, joje – dėmesys ne tik paveikslams, bet ir muzikai. Taivanietei režisierei Shih-Ching Tsou vaikystėje senelis pasakė: nenaudok kairės rankos, nes tai – velnio ranka. Šis prietaras giliai įsirėžė į menininkės atmintį, po daugybės metų ji sukūrė filmą „Kairiarankė“. Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta fotografijų paroda „Virgilijus Šonta: Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“. Tai pirmoji ankstyvame amžiuje nužudyto fotografo Virgilijaus Šontos retrospektyvinė kūrybos paroda. „Labai dažnai architektai sukuria tikrai blogus, negražius pastatus, jie neturėtų egzistuoti“, – sako architektas Andrius Ropolas. Vakar įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Čia už praėjusių metų darbus apdovanoti menininkai 18 kategorijų, taip pat Benui Šarkai įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, o už ilgametį indėlį į scenos meną pagerbtas dailininkas Jonas Arčikauskas. Netrūko įdomybių tarp nominantų ir apdovanotųjų: dramos aktoriai pastebėti solistų, šokėjų nominacijose, ceremonijos metų skambėjo kritika organizatoriams, politikams, nušvilpta kultūros ministrės kalba, prisimintas kultūros bendruomenės protestas. Šokėjas, choreografas ir šokio pedagogas Tadas Almantas sako, kad kurdamas spektaklį „Prisirišimas“ pakeitė visus savo įsitikinimus apie tai, kaip kūnas turi atrodyti ar judėti. Už kūrinį, kuriame įvairių negalių turintys atlikėjai susitinka su profesionaliais šokėjais, Tadas su kolege Mariia Bakalo apdovanotas Kauno teatro apdovanojimu „Fortūna“. Tiek kalbėdamas apie „Prisirišimą“, tiek apie savo vietą Lietuvos šokio scenoje, Frankfurte studijas baigęs kaunietis mini šilumą, meilę ir palaikymą. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Eglės Marijos Želvytės nuotr.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Rasa Pranskevičiūtė

Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai (ir ne tik) laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Indrė Kaminckaitė sukino kritiku ir apžvalgininku Vladu Rožėnu aptaria, kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją.

Venecijos bienalės organizatorių sprendimas leisti į šį renginį sugrįžti Rusijai kelia tarptautinį nepasitenkinimą, tačiau patys ukrainiečiai ragina ne siųsti pasipiktinimo žinutes Rusijos paviljonui, o daugiau dėmesio skirti Ukrainai. Kaune – premjeromis dvelkiantis pavasaris. Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo kovo 20-osios kviečia įvertinti Oskaro Milašiaus kūrybos įkvėptą teatro vizionieriaus Roberto Wilsono pradėtą spektaklį „Septynios vienatvės“. Spektaklio režisieriumi Wilsonui mirus tapo daug metų su juo dirbęs Charlesas Cheminas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie UNESCO siekį išsaugoti kultūrinį Irano paveldą prasidėjus karo veiksmams, Holivude kilusį skandalą dėl į „Oskaro “apdovanojimą pretenduojančio aktoriaus Timothée Chalamet pasisakymų apie opera ir baletą bei Paryžiaus aukcione parduodamus žymių kino filmų rekvizitus. Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją, svarsto kritikas Vladas Rožėnas. „Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias. Vakar minėjome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-metį. Po kultūros bendruomenę suvienijusio koncerto „Mes užaugom!“, vienas jo organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas sako, kad šis renginys įrodė, jog muzika Lietuvoje nėra vien tik pramogų verslo dalis pinigams uždirbti, ji gali pasitarnauti kaip ginklas, kaip priemonė išsakyti savo poziciją. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai. Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Jau pirmadienį prasidedantis festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. Ar jos iš tiesų reikalingos? Nacionalinės svarbos krovinys, matyt, taip galėtume įvardinti supakuotus ir į Japoniją keliaujančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus, kurie bus eksponuojami Vakarų meno muziejuje Tokijuje. Kuo ypatingas meno kūrinių gabenimas iš vienos šalies į kitą? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie olandų menotyrininkų naujai atrastą Rembrandto paveikslą, su juo susijusias lietuviškas detales bei į Kambodžą restitucijos būdu sugrąžintas kultūrines vertybes. „Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. <...> Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė. Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Viena jų – 90-ojo gimtadienio savaitė kovo 9-14 dienomis. Piktos moters monologas – taip savo knygą „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ vadina rašytoja Oksana Zabužko. Prieš 30 metų Ukrainoje pasirodžiusi knyga, pasak rašytojos, sukėlė tikrą revoliuciją jos šalyje: moterims atvėrė akis ir parodė, kad seksas gali būti ne tik romantiškas, bet ir traumuojantis, o vyrams padėjo suprasti savo pažeidžiamumą, visai ukrainiečių tautai parodė, kaip totalitarinio režimo paliktos traumos veikia jų asmeninius, intymius gyvenimus.

Šią savaitę minėjome ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines. Ukrainos rašytojas Andrijus Kurkovas sako, kad keturi karo metai yra šimtai neparašytų romanų, nors kartu jis džiaugiasi jaunimo susidomėjimu ukrainiečių literatūra, nes jaunimas supranta, kad šis karas yra prieš Ukrainos kultūrą, o savos kultūros ir literatūros palaikymas yra išlikimo garantas. „Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“. Trisdešimtmetį minintis festivalis šį darbą pavadino savo manifestu. „Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip ispanai pasitinka baigtą statyti aukščiausią žymiosios Barselonos Šv. Šeimos bazilikos bokštą, Meksikos menininko instaliacija, kurioje į muzikos instrumentus perdaryti šaunamieji ginklai reflektuoja smurto problemą šalyje, bei naujasis Bruno Mars muzikinis albumas. Drąsus ir jautrus literatūros debiutas, gyvensenos medicinos specialistės Kotrynos Nausėdės autobiografinis romanas „Ačiū už viską / Ačiū už nieką“ sudomino ir šimtus ją instagrame sekančių moterų, kurias vienija noras ištrūkti iš skausmingų patirčių spiralių, ir išrankią knygų profesionalų bendruomenę. Autorę Vilniaus knygų mugėje kalbina Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė. Literatūrai (ne)paklūstančios teritorijos – kur yra literatūros ribos? Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė Vilniaus knygų mugėje kalbasi su šias ribas plečiančiais kūrėjais: reperiu Pijumi Opera, literatūrologe Jūrate Čerškute ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite. Ved. Marius Eidukonis, Kotryna Lingienė, Urtė Karalaitė Red. Indrė Kaminckaitė

Jau ketvirtadienį prasidės didžiausias leidėjus, skaitytojus ir autorius suburiantis renginys Lietuvoje – Vilniaus knygų mugė. Jei šiomis dienomis kur nors gatvėje sutiksite „Tyto alba“ leidėją Ramintą Jonykaitę, ji jūsų gali ir nepastebėti, nes visos mintys sukasi būtent apie mugę. Raminta Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose pripažinta Metų leidyklos žmogumi. Apie paskutiniąsias dienas iki mugės ir didžiausius leidybos džiaugsmus ją kalbina Indrė Kaminckaitė.

Nors ir neparodė ryškios lyderystės, jai pavyko žiauriai nesusimauti, taip kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės pirmąsias šimtą darbo dienų vertina filosofas Kęstas Kirtiklis. Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose Metų leidyklos žmogumi pripažinta „Tyto alba“ direktorės pavaduotoja Raminta Jonykaitė. Laukdama Vilniaus knygų mugės, ji pasakoja, kad dar nuo mokyklos laikų ją traukia šis renginys, ir išduoda, kad leidėjai – tikriausiai blogiausi skaitytojai. Keliolika svarbių Lietuvos istorijos mitų į vieną knygą surinko ir panagrinėjo kaunietis Simonas Jazavita. Jo naujienoje – ir Bonos Sforcos konfliktas su Barbora Radvilaite, ir Kauno kaip lietuviškiausio miesto įvaizdžio aptarimas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie puertorikiečių reperio Bad Bunny šlovės mėnesį ir kultūrinę jo drąsiu pasisakymų, kritikuojančių ICE politiką, reikšmę, Kubos meno ir kultūros pasaulio bendruomenės viešą laišką, prašantį tarptautinio solidarumo ir paramos, bei naują airių roko grupės U2 mini albumą, atliepiantį šių dienų politines aktualijas. Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ A. Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas. Kokios vaikų vardo tendencijos išryškėjo 2025 metais? Ką galima pasakyti apie jau kurį laiką išliekančius populiariausius vardus? „Žmonės nebekalba apie karo pabaigą“, – apie pakitusias visuomenės nuotaikas Ukrainoje, sako ten dirbanti ir gyvenanti italų kilmės korespondentė Daniela Prugger. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“. Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje. „Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius. Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui. „Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves. Ved. Marius Eidukonis Red. Justė Luščinskytė

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus. Lietuvos ir Japonijos diplomatiniams santykiams – 35-eri, o garsiam lenkų ir lietuvių etnografui, antropologui Bronislovui Pilsudskiui šiemet 160-imt. Būtent pastarojo akimis naujoje Istorijų muziejaus parodoje pristatoma Japonijos autochtonų ainų tauta. Ką parodoje apie estradinę muziką veikia trilitrinis stiklainis? O kaktusas? Ir kodėl ši muzika – lyg anyžiniai saldainiai? Į visus klausimus pasirengusi atsakyti kuratorė Deimantė Kondrotaitė, pakvietusi į naują ekspoziciją „Estrada. Svajonės kaina“ Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose. Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? „Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. <...> Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė. Dažnai didžiuojamasi, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo itin tolerantiška valstybė, o Vilniuje taikiai sugyveno skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. Bet ar tai tiesa? Filosofas Laurynas Peluritis pasakoja apie pakantrą ir pakantumą lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų iki dvidešimto amžiaus. Rimvydą Kepežinską-Keptą dauguma pažįsta iš jo charakteringų iliustracijų: takso Antano, Pelikano Prano ar vaikystėje skaitytų J. Avyžiaus „Bardo nuotykių“, meistriškai iliustruotų Kepto. Pats Rimvydas juokauja, kad lengviausia jam piešti gyvūnus, nes, jei ką ne taip nupieši, jie nesupyks. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė Linos Mikalkėnaitės nuotr.

„Nepriklausoma, drąsi, išsilavinusi, turinti ką pasakyti moteris yra pavojingesnė daliai žmonių nei išsilavinęs vyras“, – svarsto Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. Kokį specifinį puolimą ir kodėl patiria pilietiniuose protestuose dalyvaujančios moterys? „Šalia to vaizdų įtaigumo, iš kitos pusės turime nepasitikėjimą jais“, – apie pasimetimą tikro ir netikro vizualinio turinio lavinoje sako Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto psichologijos instituto profesorius Antanas Kairys. Puikus to pavyzdys galėtų būti fotografo Ado Vasiliausko sugeneruota vestuvių „fotosesija“, kurioje jaunieji įsiamžinę ir Vilniaus senamiestyje, ir kalnuose, ir Havajų salose. Kaip netikrų savo gyvenimo atvaizdų generavimas gali keisti mūsų santykį su tikrove? „Ar tikrai mados industrijoje vyksta pokytis, skatinantis drąsiau priimti vyresnės moters įvaizdį?“ – tokį klausimą komentare kelia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per žiemos šalčius ir šildymo tiekimo sutrikimus gyvenančius ir dirbančius menininkus, šiaurės Italijoje 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiančius ledo skulptūrų kūrėjus bei amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso sprendimą atšaukti savo simfonijos premjerą Kennedy centre. Sandanso kino festivalyje Andrius Blaževičius pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Ideali pora – panikuotojas ir optimistė. Taip save ir žmoną Vidą pristato Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus, kurį mieliau vadina nameliu, įkūrėjas Arūnas Sniečkus. Tuo pačiu pripažįsta, kad nuo 1990-ųjų puoselėjama vieta – ne darbas, o gyvenimo džiaugsmas. Už ilgametį etninės kultūros puoselėjamą Sniečkų šeimai skirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą. Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka. Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo. „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve. Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“. Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu. Ved. Indrė Kaminckaitė Nežinomo fotografo nuotr.

Kultūros savaitė

Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko Davido Bowie mirties metines. Sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Per savo 69-ąjį gimtadienį muzikantas išleido savo paskutinį albumą „Blackstar“. Po dviejų dienų visas pasaulis sužinojo apie Davido Bowie mirtį, taip pat nutylėtą ligą – vėžį, su kuriuo jis kovojo pusantrų metų. Pasak sociologės Miglės Pivoriūtės, paskutiniame albume Bowie kūrybiškai reflektavo artėjančią mirtį.